Krizė - veikia visus, net ir žaidimų industriją. Nes gigantai – privesti mažinti išlaidas, kad išgyventų. Imkim, kad ir „Electronic Arts“ kompanijai priklausančios „Pandemic Studios“ uždarymą, kuri kitiems gal geriau žinoma kaip nelabai nusisekusių „Mercenaries 2: World in Flames“ ir „The Lord of the Rings Conquest“ žaidimų kūrėja. Jau išleido paskutinį kvapą (prarado nemažai darbuotojų, likę persikėlė į kitą EA studiją). Tačiau vis dar sugebėjo išleisti savo naujausią projektą „The Saboteur“. Pasakojantį apie niūrius antrojo pasaulinio laikus bei kovas prieš piktuosius vokiečių karius(nacius), užgrobusius visą Prancūziją, kartu su sostine – Paryžiumi.

Jums teks valdyti vyruką, vardu Sean Devlin. Kuris yra tiesiog paprastas automobilių mechanikas, privestas - kovoti! Kovoti už save bei savo šeimą. Todėl Jums stoti į uoliai kovojančio pasipriešinimo, prieš įsibrovėlius, gretas. Kartu su britų slaptosiomis tarnybomis. O paskatinimas taip elgtis - skaudžios asmeninė priežastys. Blogio ir gėrio kova žaidime vyrauja ypač pastebimai. Kaip ir daugelyje šiuolaikinių filmų. Na, žinoma, gal tai ir nenuostabu, žinant, jog „The Sabotour“ pasiskolino keletą idėjų iš žymiojo „Sin City“ filmo bei keletos nemažai populiarumo sulaukusių žaidimų... Taip gavosi kas gavosi. Viso žaidimo metu bespalvis kontrastas susiduria su spalvingais Paryžiaus lopinėliais, it kokioje kovoje dėl išlikimo. Nors kuo daugiau žaisite, spalva išsilies į nespalvotas teritorijas(rodančias didesnę nacių priespauda ir niūrumą) taip žadindama vietinius gyventojus stoti į kovą prieš Vokiečių priespaudą ir jų daromus nusikaltimus.

Neapykantą už tai išlieti galima įvairiais būdais: sprogdinant, gadinant, žudant. Ko imtis – spręsti Jums. Ką be pasirinktumėte, tikrai neprašausite pro šalį. Siautėti ir erzinti gatvėmis vaikščiojančius kareivius gana malonu. :) Nors toks elgesys po to atneša ir pasekmių. Pakankamai išerzinus nacius jie ima Tave vytis. Ir priklausomai nuo persekiojimo lygio, pabėgti nuo persekiotojų tampa vis sudėtingiau. O pasiekus aukščiausią lygį t.y. penktą, naciai taip įniršta, kad net iškviečia cepeliną Tavęs persekioti. Smagiausia, kai su savimi turi kurį nors raketsvaidį ant peties. Nes tuomet žinai – jog tuoj visi pamatys gražų sprogimą. Tačiau po tokio išsišokimo pravartu kuo greičiau nešti kailį kur saugu. Yra keli būdai, tai padaryti: pasprukti už jų stebėjimo lauko(jis labai panašus į naudojamą GTA serijoje) ar pasislėpti kurioje nors iš slėptuvių. Blogiausiu atveju – teks mirti, o taip nutikus viską toliau tęsite nuo paskutinės išsaugoto žaidimo vietos(nors visas šis reikalas turi ir kelis niuansus).

Vokiečiai okupavę Prancūziją į ją prisitempė ne tik krūvą kareivių, bet ir nemažą šūsnį propagandinių ar gąsdinančių statinių, kuriuos sugriovus(visam laikui) – gaunami daiktai(tarsi pinigai), kurios po to galėsite išleisti kur panorėsite, kad ir naujiems ginklams pirkti, mašinoms tobulinti, galite juos leisti ir pasilinksminimams su kabareto merginomis, netgi savo bendrininkų tobulinimui t.y. nupirkdami jiems naujesnius ginklus ir t.t. Tad sukauptus pinigus galėsite leisti į kairę ir į dešinę, kad tik jų viskam užtektų. Taip pat The Saboteur turi vadinamą nuopelnų sistemą, kuri už reikiamą nužudymų ar kitokios žalos pridarymą atrakina naujesnius, tobulesnius ginklus ar tiesiog pagerina ginklų savybes.

Be abejo, daugiausiai pinigėlio „užsikalti“ pavyks vykdant pagrindines arba šalutines žaidimo siužetines misijas, kurios galiausiai veda į vieną tašką – kerštą! Bet iki tol, galėsite pasigrožėti Paryžiumi ar jo apylinkėmis. Pavogti automobilį ir nuskrieti švytinčio Eifelio bokšto link(ar net į jį užlipti). Kita vertus dabar suprantu kodėl tais laikais daug žmonių žūdavo ne tik nuo kulkų, bet ir nuo mašinų, nes galėsi lėkti autentiškumu dvelkiančiais automobiliais tikrai beprotišku greičiu. Tad žmogeliams, vaikščiojantiems šaligatviais – tenka atkentėti nemažai skausmo. Apmaudu, kad Pandemic Studios nepavyko pagaminti jokios automobilių pažeidimo sistemos, tuo labiau žinant, jog žaidimas naudoja „Havok“ fizikos varikliuką. Tačiau netgi tai matyt nepadėjo pagerinti prastokos situacijos. Bet jau tiek gerai, kad įsėdus į mašiną gali išgirsti gražios tų laikų muzikos. Tuomet bent jau ne taip prailgsta kelionė iki reikiamo taško.

Patys kūrėjai kažkada prasitarė, kad jie nesistengia padaryti žaidimo realistiškumo etalonu. Matyt todėl tikriausiai nepilnai atsižvelgė į keletą kartais akis ryškiai rėžiančių netikslumų. Imkim, kad ir pačią pirmąją misiją, kurioje reikėjo nužudyti ant namo stogo esantį kareivį. Tai įvykdęs nusprendžiau išbandyti laimę ir nušokau nuo stogo. Ir ką Jūs manot? Likau gyvas! Šito tikrai nesitikėjau... Mašinos irgi turi keletą niuansų(įskaitant ir tuos, kuriuos jau paminėjau), automobiliai yra lyg nesunaikinamos tvirtovės, tikrąja ta žodžio prasme. Kitaip tariant, automobilis yra beveik nesunaikinamas(kulkų atžvilgiu), nebent netyčia pats užvažiuoji ant sprogstančio statinės. Nors tenka pripažinti, jog šią keistą savybę galima panaudoti savo labui. Kai ima svilti kailis, galima įšokti į kokią šalia stovinčią mašiną ir galima sakyti Tu jau saugus. Tokiais sunkiais momentais labai praverčia pagalba(bendražygiai), kurią galia išsikviesti keliais klavišų paspaudimais(tai galima atlikti tik vieną kartą, kiekvienos misijos metu).

Niekada nemaniau, jog ateis tokia diena, kai pavyks pamatyti: „Assassin‘s Creed“, „Hitman“ ir „Grand Theft Auto“ serijų derinį viename. Tačiau pasirodo – klydau! Pandemic Software bandymas pagaminti tokį lydinį, manau, iš dalies buvo sėkmingas. Gaila, kad kūrėjai pavėlavo kelerius metus, mat viskas ką siūlo „The Sabotour“ yra ganėtinai atgyvenę. Kaip bebūtų, žaidimas suteikia daug džiaugsmo. Kas ten žino, gal „Pandemic Studios“ būtų pavykę sukurti ir dar ką nors pakankamai malonaus? Bet tikriausiai to daugiau nebesižinosime. O gaila...