Apie Street Fighter pirmą kartą išgirdau dar tuomet, kai visi kieme lošdavo vadinamaisiais „kepsais“. Ryu, Chun-Li, Balrog ir daug kitų – jau prieš 10 metų vos ne visus juos žinodavau mintinai. Vėliau sekė animaciniai filmukai, pirmieji konsoliniai žaidimai (kurių neturėjau malonumo išbandyti :( ). Nemeluosiu sakydamas, jog Street Fighter yra viena populiariausių muštynių serijų visame pasaulyje ir štai pagaliau sulaukėme šiek tiek papildytos ketvirtosios žaidimo dalies, kuri vadinasi Super Street Fighter IV. Let's kick that ass! AGAIN!
 

Iš pirmo žvilgsnio Super Street Fighter IV nė kiek nepasikeitė – žaidimo esmė liko ta pati, naujų drastiškų sprendimų nematyti, o ir grafika išliko ta pati 2D, kuri itin tinka tokiam žaidimui. Taigi kuo SSF IV gali pritraukti žaidėją? Greičiausiai tai yra vadinamasis „fun“ faktorius. Juk niekam nereiškia aiškinti apie Guitar Hero ar Rock Band populiarumą – matyt į tokią pat nišą taiko ir Capcom. SSF IV gali būti išties šauniu dalykėliu pasilinksminti su draugais ar šiaip nieko negalvojant prastumti laiką, kuris kartais slenka itin lėtai.

Kalbant apie patį gameplay'ų, tai šis nėra kuo nors išskirtinis. Visą mechaniką įvaldysite maždaug po 10-15 kovų, kurios iš pat pradžių atrodys gan sudėtinga, bet vėliau, pradėjus mygtukus spaudinėti ne bet kaip, viskas pasidarys suprantama, aišku bei gan lengva. Kiekvienas kovotojas turės savo mėgiamus kovos veiksmus, įvairius kombo bei spec. smūgius, kurie bus atlikti sėkmingai sujungus kelias atakas. Taip pat nuo kovotojo išvaizdos priklausys ir jo kovos stilius – jei kovotojas bus stambus, tai jo smūgiai bus lėti, bet galingesni nei smulkaus sudėjimo kovotojo, kuris galės greitai lakstyti it įgeltas. Iš pat pradžių siūlyčiau kažkiek pažaisti training režime, kur išmoksite dauguma smūgių, kuriuos galėsite panaudoti tolimesnėse tinklo batalijose.

O įvairių tinklo režimų pasirinkimas yra išties platus. Vienam žaidėjui siūlomos kovos prieš kompiuterio valdomą oponentą ar komandinės kovos. Taip pat yra galimybė žaisti ir siužetinę liniją, kuri čia yra minimali – pagrindinis tikslas bus laimėti kažkokį tai uber-super turnyrą. Įdomu tai, kad kiekvieno veikėjo motyvaciją jį laimėti bus skirtinga – visa tai bus pristatyta anime stiliaus filmukais, kurie itin tinka prie tokio žaidimo. Didžiausias žaidimo malonumas atsiveria tinklo režimuose, kur viskas yra dešimt kart smagiau nei vieno žaidėjo kampanijoje, nes veiksme dalyvauja gyvi žaidėjai, kurių veiksmus gan sunku prognozuoti. Negana to, už laimėtas kovas kelsime ir savo patirties lygį, pagal kurį kiti žaidėjai įvertins, ar verta prasidėti su mumis ir ar apsimoka pasikviesti į savo komandą mūšio lauke.

Grafika, kaip jau minėjau, išliko mažai pakitusi – senas geras 2D, kuris dabar atrodo gan neįprastai, bet bendro aplinkų įspūdžio tikrai negadina. O aplinkos yra išties įvairios – pradedant nuo spalvingų didmiesčių, įvairių autoservisų ar šiaip įdomesnių užkaborių ir baigiant istorinėmis šventyklomis arba įspūdingais gamtovaizdžiais. Visgi kartais gaila, jog Capcom patingėjo ties aplinkomis padirbėti šiek tiek daugiau, nes norėtųsi kiek daugiau laisvės, kurios čia kartais išties trūksta. Nors atsidūrus kovos įkarštyje nelabai svarbu kur kas vyksta, svarbiau atidžiai žiūrėti, ką rezga priešininkas...

Super Street Fighter IV nėra skirtas rimtam vakarui su žaidimu. Tai tiesiog atsipalaidavimo priemonė, kuri skirta lengvam pasisėdėjimui su kelių draugų kompanija besivaržant kuris kurį apdės. Visgi žaidimas su visais savo tinklo režimais išties užkabina bei skatina kuo labiau tobulėti kovojant. Dėl gan greitai įvaldomos mechanikos Super Street Fighter IV yra bene geriausias šiuo metu rinkoje esantis muštynių žaidimas, kurį išbandyti privalo kiekvienas bent kiek prijaučiantis tokio tipo žaidimams.