Tarptautiniai karai ir konfliktai visuotinėje istorijoje nuolat sulaukia didžiulio dėmesio. Antrasis Pasaulinis karas, Vietnamo karas, Persijos įlankos konfliktas ir dabartinė invazija į Iraką. Kas visa tai sieja? Greičiausiai tai, jog visuose paminėtuose įvykiuose dalyvavo JAV, kuri itin mėgsta taip „pasižymėti“. Atrodytų, jog amerikiečiams patinka toks dėmesys, jie jaučiasi lyg planetos didvyriai, be kurių pasaulis paprasčiausiai sugriūtų. Infinity Ward tarsi parodo, kas gali laukti ateityje, jei kažkas nutartų, jog Amerikai reikia atkeršyti ir parodyti, kaip būtų niokojama jų mylima šalis, jeigu joje prasidėtų kariniai veiksmai. Kaip, tikiuosi, supratote Modern Warfare 2 jau atsidūrė parduotuvių lentynose bei pasiryžo parodyti, kokia padėtis jau gan greitai gali įsivyrauti visuose Žemės kontinentuose. O dabar apie viską nuo pradžių...

Žaidimo veiksmas prasideda praėjus penkiems metams po Call Of Duty 4 įvykių. Nepaisant jūrų pėstininkų ir SAS pastangų, Rusijos ultranacionalistai paskelbia Zachaevą visos tautos didvyriu po to, kai jis buvo nukautas Jungtinių Amerikos Valstijų spec. pajėgų. Tuo tarpu vienas iš geriausių Zachaevo būrio leitenantų Vladimiras Makarovas pradeda organizuoti teroro išpuolius, suorganizuotus prieš Europos valstybes ir JAV. Pačioje pradžioje tapsime eiliniu Džozefu Alenu, kuris padės išvalyti afganų miestą nuo vietinių kovotojų. Pamatęs, kaip gerai buvo atlikta misija, generolas Šepardas nutaria Aleną infiltruoti tarp Makarovo parankinių ir jam tai puikiai pavyksta. Mes atsidursime Maskvos oro uoste, kur vyks civilių skerdynės, kurioms vadovaus Makarovas. Visgi jis nėra toks kvailas bei supranta, kad jo būryje yra infiltruotas karys, todėl pačioje pabaigoje  nušauna Aleną. Rusai atranda jo kūną ir nutaria, jog šį išpuolį suorganizavo amerikiečiai, norėdami parodyti savo nepasitenkinimą dėl Zachaevo paskelbimo didvyriu. Visoje Rusijoje skelbiama mobilizacija bei šturmuojamas rytinis JAV krantas su sostine Vašingtonu. Tuo tarpu mes bandome susekti Makarovą, kuris gali būti bet kuriame pasaulio kampelyje. Kaip jau minėjau, valdysime keletą veikėjų, kurie veiks skirtinguose žemynuose tikrindami buvusius Makarovo kontaktus bei jo buvimo vietas. Žaidimo eigoje būsime išduoti draugų, taip pat kelėtos jų neteksime. Žodžiu, viskas kaip ir turi būti tokio lygio žaidime – siužetas beveik niekada nenukrypsta nuo tikslo bei tampa varomąja jėga įveikiant misijas. Gaila, bet pabaiga kažkiek nuvylė, tikėjausi kažko įspūdingiau, bet yra kaip yra. Gerai nors tai, jog šimtu procentu aišku, kad kada nors sulauksime Modern Warfare 3.

Pats karas ir susišaudymai nelabai pasikeitė nuo pirmosios dalies. Ar tai gerai, ar blogai, palieku spręsti jums. Man asmeniškai visa tai žiauriai patiko. Rio skurdžių kvartale tvyro nežinomybė, kai net neįsivaizduoji, iš kur išlys eilinis elgeta-kovotojas, turintis AK-47. Mūsų užduotis yra skverbtis kaip galima giliau, bet kovotojai yra itin atkaklūs ir, kas svarbiausia, jie puikiai susigaudo tokiame skardinių namelių labirinte. Vien dėl to, jog sunku susivokti aplinkoje, teks ne kartą pajusti kulkas savoje nugaroje, kas nėra itin malonu. Infinity Ward puikiai sugeba perteikti, kaip jaučiasi karys pirmą kartą atsidūręs tokiame labirinte. Atliekant sėlinimo misijas (jų čia bus bent kelios) įtampa tiesiog sklando ore. Rodosi, jog kiekvienas judesys gali atkreipti priešo dėmesį, todėl stengiesi, kaip įmanoma klausyti vado nurodymų. Bene labiausiai įtempta vieta buvo, berods, antroje misijoje, kai reikėjo iš rusų karinės bazės pavogti palydovo ACS modulį. Aplink siaučia pūga, matomumas gal 5 metrai, o mane, dar visiškai žalią ir šviežią kareivėlį, paleidžia vieną į pilną priešų bazę. Dar paguost bando: „I‘ll cover you“. Kažkaip pasitikėjimo per daug nesuteikė... Slenki sau link tikslo ir nežinai, ką sutiksi pakeliui. Negana to, dar ta įkyri pūga, verčianti ieškoti kiekvieno šilto kampelio, kur laisvai gali snausti koks nors rusų šulas. Bene geriausiai perteiktos kovos Vašingtone. Amerikiečiai atrodo itin pasimetę, nežinantys ką daryti, kai mato, kaip rusai sušaudo jų pasididžiavimo „Burger King“ langus, subombarduoja prekybos centrus ir siaučia Baltuosiuose Rūmuose. Tuo tarpu rusai atrodo lyg žuvis vandenyje – jie nachališkai atakuoja kiekvieną žmogų, siekia JAV padaryti kuo daugiau žalos. Galų gale viskas baigiasi tradiciškai – amerikiečiai atsigauna po tokio stipraus fizinio ir psichologinio smūgio bei pakyla į lemiamą kovą, kurią be abejo laimi.

Modern Warfare 2 kaip ir dauguma tęsinių kenčia nuo tokios problemos kaip „nupopsėjimas“. Kas tas yra? Pabandysiu suprantamai paaiškinti. Dažniausiai po itin sėkmingos pirmosios žaidimo dalies kūrėjai užsako apklausas, kas žaidėjams labiausiai patiko jų kurtame žaidime. Pamatę rezultatus, kūrėjai viso to prifarširuoja ir antrame žaidime. Tai tikrai nėra labai blogai, bet kartais sukelia ironišką šypsenėlę, nes suvoki, jog kūrėjai šiek tiek patingėjo įdėti šiokių tokių naujovių. Atsimenate, kai pirmojoje Modern Warfare dalyje, kažkur Artimuosiuose Rytuose, žaidėjas buvo įsodintas į mašiną bei lygio gale be jokių įspūdingų ceremonijų nušautas? MW II yra taip pat panaši misija, kuri susilaukė itin kontraversiškų vertinimų, todėl Infinity Ward turės pakeisti siužetą tam, kad žaidimas galėtų pasirodyti tiek Rusijoje, kuriai žaidimas nepatiko dėl to, jog yra „antirusiškas“, tiek kitose žiaurumo nemėgstančiose šalyse. O misija rimtai yra kiek persūdyta – Zachaevo oro uoste tampame vienu iš teroristu bei šaudome (arba ne) taikius civilius gyventojus bei galų gale patys tampame teroristų auka... Jei visa tai būtų buvę dar Modern Warfare, tai žaidimas būtų nunešęs stogą – juk to dar niekur nebuvo matyta, ką kūrėjai sau leidžia! Bet dabar visa tai jau buvo matyta, nors kai kur dėl to dar kyla skandalai kaip antai minėtoje Rusijoje. Mano nuomone, čia nieko nepadarysi – tokia jau hitų dalia, kiekvienas iš jų bando išpešti kaip įmanoma didesnę naudą sau...

Gameplay‘us mažai pasikeitęs nuo ankstesnių dalių. Viskas paremta formule „kas greitesnis, tas kietesnis“. Jeigu būtent taip elgsitės, tai vargo žaidime tikrai nematysite – priešininkus iššaudysite lyg varnas. Karinių simuliatorių ar realistiškumo mėgėjams siūlyčiau šio žaidimo net nebandyti, nes jie žiauriai nusiviltų. Modern Warfare 2 yra skirtas masėms, kurioms svarbiausia veiksmas, veiksmas ir dar kartą veiksmas. Čia tikrai nereikia lėtai slinkti pasieniais, siekiant išvengti priešų – svarbiau greitai judėti, suvarant po apkabą priešui į krūtinę ar perpjaunant gerklę peiliu.

Modern Warfare 2 ginklų arsenalas tapo dar modernesnis ir platesnis. Pradžioje bandžiau suskaičiuoti, kelis ginklus panaudojau, bet maždaug po trečios misijos spjoviau į tai ir nutariau smegenų neapkrauti bereikalinga informacija – tiesiog mėgavausi žaidimu. Tik po landžiojimo internete sužinojau, kad skirtingų modelių yra per 40, nekalbant apie atskirą inventorių, pvz. dūmines, paprastas granatas, minas, svaidomus peilius ar skydą, kuris itin praverčia slenkant artyn priešo įtvirtinimų. Jeigu pridėsime įvairius kamufliažo variantus ( jų žaidime yra 8) gausime dar įspūdingesnį skaičių. Dar mažoka? Kiekvienas ginklas gali turėti bent po du-tris skirtingus priedus, tokius kaip optiniai ar terminio matymo taikikliai, granatsvaidžiai bei radarai, kuriose parodoma priešo pozicija. Įrangos pasirinkimą turėsime išties nemažą, todėl pradėjus misiją su tam tikru ginklu ir vėliau pasikeitus situacijai, kai šis tampa bevertis, bus itin lengva surasti jam pakaitalą.

Pirmoji dalis grafiniu ir optimizavimo požiūriu buvo tobula. Viskas atrodė pritrenkiamai net ir ant palyginus silpnų sistemų. Tai buvo dar viena priežastis, kodėl Modern Warfare buvo toks populiarus ir perkamas. Kažko panašaus buvo tikimąsi ir iš antrosios dalies. Ir visa tai buvo neveltui – žaidimas atrodo pritrenkiamai ir sukasi ant ne pačių galingiausių kompiuterių. Neatsimenu, kada paskutinį kartą lošiau naują žaidimą tokiais aukštai nustatymais, o šis nė kiek nesiožiavo bei veikė be priekaištų. Klaidų tikrai nėra daug, jos visiškai nėra pastebimos. Erzino tik tai, jog kai kur negalima užšokti, kad užsiimtum geresnę poziciją. Tinklo režimai taip pat veikia be priekaištų. Interneto platybėse teko skaityti tokių komentarų, kad online režimai yra geresnį už vieno žaidėjo kampaniją. Galbūt tai ir tiesa, spręskite patys, nes man jie yra vienodai geri - tiesiog vienas negalėtų būti be kito.

Modern Warfare 2 nenustebino – jis buvo toks pats geras, koks ir turėjo būti. Jis tiesiog sutvertas veiksmo ir greičio ištroškusiam žaidėjui, kuriam nusibodo monotoniškos ir vienodos šaudyklės . Manau, jog MW 2 suksis daugelio kompiuteriuose ir konsolėse dar ilgai, greičiausiai iki pat MW 3 pasirodymo. Sveikinu Infinity Ward dar kartą parodžius, ką reiškia sukurti hitą. Tikiuosi, jog trečia dalis bus dar geresnė nei ši. Iš anksto sakau jiems AČIŪ.