F.e.a.r. 2: Project Origin – tai vienas tų produktų, po kurių pradedi suvokti, kad tokie paprasti ir nekaltai atrodantys daiktai (šiuo atveju maža mergaitė) sugeba šį tą daugiau nei atrodo. O tas „šis tas“ kartais gali būti sunkiai suvokiama. Būtent taip ir yra šiuo atveju. Maža mergaitė, turinti antgamtinių galių privirs tiek košės, kiek joks kitas toks eilinis vaikas neprivirtų per visą gyvenimą. O kam tą košę reikės valgyti arba tvarkyti? Manau, jog ir taip aišku. Kaip visada išgelbėti pasaulį, kad ir kaip sunku tai būtų padaryti, teks mums...

O nuo ko viskas prasidėjo? O viskas prasidėjo nuo atrodytų paprasčiausios užduoties – suimti kažkokią mokslininkę, kuri turi informacijos apie žaidimo blogiukų tikslus. Visgi, kai pasieksime jos kabinetą, nutiks šis tas netikėto – sprogs nežinia kodėl paslėptas sprogmuo ir jūsų valdomas veikėjas praras sąmonę. Pabusite tik tai ligoninėje, kur dėl jūsų gyvybės iš visų jėgų kovos gydytojai. Ir tik pramerkus akis, pamačius, jog aplink zuja medicininis personalas ir nėra ko bijoti, staiga vėl nulūšite. Kitą kartą atsimerkus viskas kardinaliai pasikeičia. Atrodo, jog ligoninė apleista prieš daugelį metų, aplink zuja neaiškių pajėgų kariai bei tik pajudėjus pradeda vaidentis šiurpioji mergaitė, vardu Alma. Kas, kodėl ir kaip nutiko, aiškinsitės patys. Šaunu, kad susigaudyti, kas atsitiko, tenka patiems – judėti į priekį skatina nežinomybė, kuri itin dažnai įvaro daug baimės.

Pirmas įspūdis yra nerealus. Atrodo, jog grįžo senasis F.e.a.r. su dar daugiau siaubo elementų. Nuolatinis nežinojimas, kas slepiasi už kiekvieno kampo, baimė, jog Alma bet kada susidoros su mumis, verčia žaidėją tiesiog lėkti kuo greičiau. Visgi, žaidžiant toliau tokie gąsdinimai atrodo matyti, ilgainiui pripranti prie jų bei nė kiek nekreipi dėmesio. Praėjus bent kelis intervalus žaidimas beprotiškai supanašėja į pirmąją dalį, atrodo, jog esi čia buvęs. Kūrėjai galėjo labiau pasistengti kurdami lygius, kad belošiant juos nejustumėme dejavu jausmo, kai viskas atrodo jau kažkur matyta. Taip pat keli lygiai pasirodė tarsi nukopijuoti iš Half-Life serijos. Galbūt pasirodysiu per daug priekabus, bet tie keli vargani galvosūkiai taip pat pasirodė paimti iš HL 2. Tik nesusidarykite įspūdžio, jog žaidimas yra tarsi suklijuotas iš kitų garsių darbų. Taip tikrai nėra, F.e.a.r. 2: Project Origin sugeba išlaikyti savitą atmosferą, kuri šiek tiek primena pirmąjį F.e.a.r., bet juk kitaip su tęsiniu nelabai ir gali būti.

Pati žaidimo mechanika išliko tokia pati vežanti. Jau einant koridoriumi iš toli girdisi priešų replikos bei šiokia tokia panika. Tik priartėjus pasigirsta „he‘s there“ ir mūšis prasideda: kariai gan tiksliai nusako mūsų padėtį, taip padėdami kitiems; jei numesite prie jų granatą išgirsite kažką panašaus į „fuck“ ar „shit“. Kad ir kaip bombarduotumėte, jie vis vien stengiasi apsupti iš visų pusių, bet jūs turite vieną kozirį – laiko sulėtinimą. Taip, jis išliko. Taigi ir dabar sulėtinus laiką galima greitai visus sušaudyti beveik neprarandant gyvybės taškų. Žaidimo eigoje porą kartų galima aptikti spec. robutus, kurių pagalba tapsite beveik nepažeidžiamas bei galėsite pleškinti itin galingais ginklais. Pačių ginklų pasirinkimas žaidime gan nemažas. Pistoletas, du skirtingi šratiniai šautuvai, keli automatai, snaiperio šautuvas, raketsvaidis, ugniasvaidis, bent 4 granatų tipai bei niekur nematyti naujųjų technologijų prikimšti ginklai. Kiekvienas atras sau patinkantį!

Grafika atitinka visus šiuolaikinius standartus. Visi lygiai yra skiriasi vienas nuo kito, todėl žaidžiant monotonija tikrai nejaučiama. Tik pradžioje ištiko šioks toks šokas, nes pirmieji lygiai itin panašūs, tiksliau vos neidentiški pirmajam F.e.a.r – tokie patys rūsiai, ligoninės palatos ar biuro patalpos. Atrodo, jog instaliavai ne tą žaidimą. Laimei, vėliau viskas pasikeičia, atsiranda daugiau atvirų erdvių. Teks apsilankyti sprogimo apgriautame mieste, apleistuose metro tuneliuose, kur mus vaikysis kraupioji Alma. Bene labiausiai įstrigęs lygis buvo pradinėje mokykloje – stenduose, kur turėtų gulėti laimėti trofėjai, voliojasi Almos aukų lavonai, kiekvienam kabinete tvyro tokia atmosfera tarsi čia visai neseniai sėdėjo mokiniai, kurie nuskambėjus skambučiui išsinešdino namo. O pati mokykla slepia dar didesnę paslaptį... Efektai irgi atrodo neblogai. Sprogimai atrodo itin realistiškai, sulėtinus vaizdą galima pamatyti kaip keliauja sprogimo banga, kuri pakelia priešus į orą. Taip pat žaidime beveik visus objektus galima apgadinti – šaudant į sienas, juose ištrupa betono gabalai bei pasirodo plieno konstrukcijos. Uždarose patalpose sprogimai ir kulkos padaro tikrą betvarkę – aplink rūksta dūmai, dega elektroniniai prietaisai bei nuo sienų krinta betono dulkės. Kartais, kai pabosta pleškinti karius, atsipalaidavimui galima tiesiog kelti chaosą ir paskui žiūrėti, ko pridirbote – kvaila, bet smagu!

Atrodytų, jog F.e.a.r. 2: Project Origin yra geras žaidimas, kurį norisi žaisti dar ir dar. Taip tikrai nėra. Toks jausmas, jog kūrėjai tiesiog pasisavino geriausių šaudyklių geriausias savybes, pritaikė savo gaminiui bei išspjovė didžiajai rinkai, kuri turėjo atseit to nepastebėti... Gėda... Vien dėl to, priėjus žaidimo vidurį, norisi jį paprasčiausiai išinstaliuot. Juk viskas jau kažkur matyta, beveik nieko naujo. Kita vertus, reikėtų įvertinti ir pačių kūrėjų nuopelnus, gan neblogai suliejus kelias šaudykles. Naujoji F.e.a.r. dalis, nors ir ne pati geriausia, bet tikrai žaidžiama. Visgi, dauguma tikėjosi žymiai daugiau, o gavo tik vidutinišką produktą... Tikėkimės, kūrėjai į tai ateityje atsižvelgs bei sukurs žymiai įspūdingesnį projektą nei buvo šis!