Fone skambanti kerinti muzika ir kalnų peizažas užvaldo iškart. Užplūsta tokia nuotaika, jog gavai kažką nepaprasto, kažką neeilinio. Su nekantrumu lauki, kol pasikraus žaidimas ir bandai atspėti, ar ta muzika buvo apgaulinga, ar tik patvirtinanti gaminio kokybę. Pažaidus keletą minučių apima palaima – foninė muzika tebuvo apšilimas prieš žaidimą, kuriam teks paaukoti ne vieną, ne dvi, o mažiausiai keliasdešimt savo gyvenimo valandų. O jos tikrai nebus sunkios ar kankinančios – nepastebėsite, kaip prie žaidimo praleidote valandą, antrą, trečią, žiūrėk ir vakaras atėjo, jau ir keltis reikėtų, o jūs vis dar sėdite su puodeliu karštos garuojančios kavos, kuris padeda susikoncentruoti bei dar labiau pasinerti į žaidimą...Būtent toks ir yra naujasis BioWare šedevras Dragon Age: Origins.

Pradėsiu kiek netradiciškai. Turbūt niekam nėra paslaptis, jog Lietuvoje piratavimas klesti. Žmonės, paklausti, kodėl taip elgiasi, dažniausiai gūžteli pečiais – o jei tas daiktas to nevertas, juk reikia jį išbandyti prieš perkant ir tik tada galutinai apsispręsti dėl legalaus įsigijimo! Be abejo, kiekvienas kūrinys turi savo vertę, bet negi bandysi kovot su vėjo malūnais, kad pakeistum jų požiūrį ar ne? Tiesiog juos galima nukreipti teisinga linkme, informuojant, ką išties galima vadinti geru ir kokybišku produktu. Tik jų sąžinės reikalas, ar jie tuo patikės, o gal ir toliau ignoruos visas jūsų pastangas, naudodami piratinę produkciją. Dragon Age yra būtent iš tų, už kuriuos nė kiek negaila savo sumokėtų pinigų. Visų pirma, žaidimas turi itin didelę išliekamąją vertę  - norint jį pilnai pereiti reikia bent 50 gryno žaidimo valandų. Dar pridėkime žaidimą su skirtingomis rasėmis, kas kart vis kitokius dialogus ar užduotis, kurių baigtis priklausys nuo mūsų pasirinkimo ir vualia – prisideda dar mažiausiai tiek pat valandų. Smulkiausia Dragon Age detalė yra verta kiekvienos išleistos kapeikos, todėl turėti originalią žaidimo versiją rekomenduočiau kiekvienam. Tiems, kas verkia, jog nusipirkę žaidimą jį pereina per 4-5 valandas ir nebeturi pinigų naujam, siūlyčiau užsiimti Dragon Age – apie kapeikų rinkimą iš po stalo pamiršite gan ilgam.

Dragon Age: Origins istorija yra itin panaši į daugelio fantasy stiliaus žaidimų. Kaip dažniausiai būna, mums teks užsimesti ant pečių milžinišką atsakomybę tam, kad išgelbėtumėm pasaulį nuo blogio jėgų. Atrodo viskas matyta ir per daug paprasta, kad būtų verta dėmesio ar ne? Taip tikrai nėra. Visų pirma, pačioje pradžioje susikūrus veikėją, nuo jo rasės ir klasės priklausys, kokią priešistorę teks išgyventi. Jų yra šešios – visos puikiai parodo, kokia atitinkamos rasės padėtis Farelden‘o pasaulyje bei kokie motyvai ves prisijungti prie Pilkųjų Saugotojų – elitinių kovotojų grupuotės, kuri siekia išnaikinti blogio pajėgas. Visos 6 priešistorės sukurtos taip, jog kiekvienoje iš jų kovoti prieš blogio jėgas paskatins skirtingas motyvas. Tik prisidėjus prie Pilkųjų Saugotojų prasidės tikrasis nuotykis – sužinosite, jog po 400 metų tamsos išperos vėl suaktyvėjo ir pasiruošė užgrobti bei užvaldyti Fareldeną. Mūsų užduotis – užkirsti tam kelią. O tas kelias bus tikrai ne rožėm klotas. Na, jei jau rožėm, tai labai dygliuotom. Teks patirti išdavysčių, žiaurių konfliktų su bendraminčiais, kvailų užgaidų, kurias norom nenorom teks vykdyti, jog gautum atitinkamą paramą. Kaip ir turėtų būti rimtame žaidime, Dragon Age istorija yra sūkurys, kuris įtraukia itin greit – sunku sustoti tam, kad galėtum pasigrožėti aplinkomis ir patyrinėti pasaulį. Apie šalutines užduotis, kurios vėliau itin palengvina kovas, sunku net pagalvoti. Paprasčiausiai tam gaila skirti nors truputėlį laiko, nes norisi sužinoti, kas slypi ar kas paaiškės po kiekvieno svarbaus dialogo. BioWare siužetui skyrė ypatingą dėmesį ir tas puikiai jaučiama, todėl pradžioje siūlyčiau pereiti susitelkus vien į jį, o žaidžiant antrą kart pasirinkti kitą rasę, klasę bei pasinerti į daugelį kitų žaidimo siūlomų malonumų.

Tik žengus pirmuosius žingsnius Fareldeno pasaulyje supranti, jog lietuvių kalbos mokytoja, kalbėdama apie mus supančius paralelinius pasaulius, buvo teisi. Nors ji kalbėjo apie literatūrą, bet ir Dragon Age tai itin juntama. Kad ir kur eitum, atmosfera byloja, jog visą žaidimo pasaulį krečia kažkokios negandos . Ore tiesiog tvyro magija, išduodanti, kad čia neeilinis viduramžių miestas ar kaimas. Visas koloritas ir aplinkos sukurtos taip, kad praleidus bent penkias minutes supranti, ko galima tikėtis iš tos vietovės, pvz. atvykus į Denerimą prie tavęs iškart pribėga maži vaikai, perduodami mįslingas žinutes. Taip pat pačiame centre įsikūrę prekybininkai vilioja savo prekėmis. O kur prekybininkai, ten kivirčai, apgavystės ir melas...Mažesniuose kaimeliuose puikiai pastebimas gyventojų nuoširdumas – tik pradėjus bendrauti jie iškart praneša apie savo rūpesčius bei klausia, ar toks super didvyris kaip mes jiems padėsime. Tuo tarpu atsidūrus magų buveinėje apima baimė, nes nežinai, kas tavęs laukia už kiekvieno kampo. Bene įspūdingiausiai atrodo susidūrimai bei kova su jais – pasitaikys tokių užduočių, kur teks žaisti visiškai vienam, be jokios komandos pagalbos, ir dar sapnų ir fantazijų pasaulyje, kur magas viską valdo ir kontroliuoja. Bet jau tokia tų didvyrių dalia... Atrodo, jog BioWare pabodo ta sausa, nieko neviliojanti ir netraukianti atmosfera, kur valandos slenka lyg savaitės ir kiekvienas dialogas skatina jį kuo greičiau išjungti, todėl buvo nutarta sukurti kažką nepaprasto, kas parodytų, kaip turi atrodyti tikras fantasy pasaulis.

Tokią atmosferą dar labiau sustiprina dialogai. Kaip jau minėjau pradžioje, daug kas priklauso nuo to, kokią rasę ir klasę pasirinksite. Pokalbio krypčių skaičius priklausys nuo jūsų noro bendrauti ir to, ką esate prisidirbęs anksčiau. Nesvarbu, jog jūsų veikėjo bendravimo įgūdžiai bus aukšti, jie darys įtaką tik pačioje pradžioje, vėliau Fareldeno gyventojams daugiausiai rūpės jau nuveikti darbai ir neištesėti pažadai. Bendrauti bus galima ir su savo bendražygiais – nuo to, kaip su jais elgsitės, priklausys kaip noriai jie kovos ir kokias asmenines paslaptis jums atskleis. Norint juos dar labiau pradžiuginti galėsite įteikinėti dovanas ar paprasčiausiai karts nuo karto paklausinėti, kaip sekasi. Kaip ir gyvenime, taip ir žaidime pokalbį galima pakreipti beveik bet kuria linkme – siekti tikslo galima pamažu įtikinėjant bei pateikiant svarius argumentus, atliekant paslaugą ar iškart griebiantis smurto. Taip pat pasitaikys ir tokių vietų, kai reikės veikėjus apgauti, sukiršinti ar būti teisėju jų ginče. Gan nemaloni situacija, bet tai žaidimui suteikia dar daugiau realistiškumo. Taip pat dialogų metu susidaromas pirmas įspūdis apie sutiktą veikėją - iš jo mimikos, kalbos manierų ar balso tembro galima susidaryti pirminį jo portretą. Elfai kaip visada kalba mįslingomis užuominomis, nykštukai rėžia tiesiai, ką galvoja, o žmonės dažnai būna itin skirtingi – vieni itin pasipūtę, kiti atviri ir nuoširdūs, o trečių išvis nesuprasi... Vienintelis su dialogais nepatikęs dalykas yra tai, jog dauguma nykštukų šneka per daug švariu, tyru balsu, t.y. norėtųsi, kad jis būtų labiau užkimęs nuo požemio dainų ir alaus! Yaaarrrr!

Užduočių gausa ir įvairovė tiesiog pritrenkia. Kaip būna daugumoje tokio tipo RPG, dažniausiai kvestai apibūdinami tokia formule: nueik, surask, parnešk. Dragon Age taip tikrai nėra. Kiekvieną kvestą galima išspręsti mažiausiai dviem skirtingais keliais. Dažniausiai pasitaikantys sprendimo būdai yra diplomantinis susitarimas, kur viską galima sutarti bendraujant ir kalbant apie kankinančias problemas. Jei labiau mėgstate veiksmą, tai tada jums patiks lakstyti po pasaulį pagal NPC duodamas komandas, kurios kartais būna itin įkyrios. Galiausiai, kai niekas nepavyksta telieka smurtas ir žudynės. Aišku taip daryti nėra labai gerai, nes galite prarasti reikalingą informaciją, bet tai yra greičiausias kelias užbaigti kvestą. Kalbant apie konkretesnius tikslus, tai svarbiausia Dragon Age pasaulyje yra padėti žmonėms, kurie ateityje padės mums. Pavyzdžiui, padėjus gildijoms susigrąžinti atsargas, jos pažadės stoti su mumis mūšyje koja kojon. Taip pat padarius kokį paprastesnį darbelį, kad ir suradus berniuko ieškomą mamą, šis padėkodamas pasakys išties naudingos informacijos. Žodžiu, šalutines užduotis vykdyti tikrai verta – atlygis bus gan neblogi daiktai, kurie ateities mūšiuose itin pravers palengvindami žaidimą.

Kaip ir daugelyje tokio tipo RPG, taip ir Dragon Age viskas pagrįsta lygių kėlimu. Pasiekus kitą lygį reikės pasirinkti, kokias pagrindines veikėjo savybes norite padidinti. Stiprybė, vikrumas, gudrumas, valios jėga, magija – nuo to, ką nutarsite kelti, priklausys jūsų veikėjo gabumai ir tolimesni įgyti burtai bei sugebėjimai. Norint turėti tikrai stiprų veikėją, reiktų atsižvelgti į pasirinktą klasę. Pavyzdžiui, žaisdami už karį net negalvokite kelti magijos – kario burtai kad ir kokio aukšto lygio jis bebūtų yra itin silpni, todėl patarčiau sutelkti visą dėmesį į ištvermę ir jėgą. Su magais viskas yra atvirkščiai – stiprybės kelti neverta, nes magai ginklų, kuriems reiktų fizinės jėgos, beveik nenaudoja. Pakėlus lygį vienu metu galėsite padidinti daugiausiai tris savybes. Kuo aukščiau jas pakelsite, tuo daugiau naujų įgūdžių ir burtų atrakinsite. Jų yra begalės – kariai galės gąsdinti priešus vien savo išvaizda ir aršiu būdu, magai išmoks pasiversti į įvairius gyvūnus, o sukčiai (rogue) sugebės apeiti priešus net nepastebėti. Pasiekus 7 ir 14 lygius gausime po vieną specializacijos tašką tam, kad galėtumėme pasirinkti dar vieną klasę. Antroji klasė tarsi nurodo konkretesnį žaidimo stilių, kurį gan neaiškiai buvo apibrėžusi pirmoji. Abi pasirinktos klasės bus itin susijusios su pirmąja, pasirinkta dar žaidimo pradžioje, tad jei svajojate sukurti super-uber magą- karį, kuris šluoja nuo žemės paviršiaus viską, kas juda, galite apie tai pamiršti – tam nebus jokių galimybių.

Žvelgiant iš grafinės pusės, Dragon Age atrodo gan neblogai, nors, mano nuomone, grafika yra silpniausia žaidimo vieta. Gal todėl, kad ji nėra niekuo išskirtinė? O gal aš čia per daug išlepintas? Kaip pagalvoji, tai nėra prie ko prikibti, bet norėtųsi kažko daugiau. Visi miestai yra skirtingi, jaučiama tik jiems būdinga atmosfera. Ypač įspūdingai atrodo gamtos kraštovaizdžiai – apsnigti kaimeliai kalnuose yra verti atviruko viršelio. Taip pat man įstrigo ir požeminiai nykštukų miestai – nors jų niekada nepasiekia saulės spinduliai, bet deglų šviesa dar labiau išryškina šiuos architektūrinius šedevrus. Bene didžiausią dėmesį BioWare sutelkė į ginklus, šarvus bei burtus. Kiekvienas ginklas, kiekvienas jo puošybos elementas yra atkurtas itin detaliai bei aiškiai matomas kovos metu. Taip pat kovos metu ant mūsų veikėjo  bei jo kompanionų šarvų tikš priešų kraujas, kuris laikui bėgant nudžius ir išnyks. Burtų naudojimas taip pat atrodo neblogai. Sprogimai, užšaldymas, ugnies pliūpsniai – viskas kaip iš gero fantastinio filmo. Norėtųsi, kad pats pasaulis būtų kiek gyvesnis, nes paprastai vaikštant dauguma NPC tiesiog stovi ir laukia, kol juos užkalbinsime. Ir tik tada atsiveria visas Dragon Age grožis...

Dragon Age yra naujai atgimęs stebuklas. Pagaliau po ilgo laiko tarpo pasirodė old-school‘inis RPG, kuris iškart daugeliui nurovė stogą. Bemiegės naktys ir dienos praleistos žaidime skatina dar labiau į jį pasinerti tam, kad atrastum prieš tai neatrastus užkampius, gautum dar geresnius ginklus ir šarvus ar paprasčiausiai geriau suprastum Farelden‘o istoriją. Dragon Age – geriausias pastarųjų metų RPG, kurį privalo turėti kiekvienas, kuriam patinka beprotiškai įtraukianti istorija, įdomūs dialogai ir savotiškas veiksmo prieskonis.