Dauguma per literatūros pamokas mokėsi (ar bent turėjo mokytis) apie vieno žymiausių viduramžių rašytojo Dantės šedevrą „Dieviškoji komedija“, kur pasakojama apie žmogaus kelionę per pomirtinį pasaulį, kuriame jis susiduria su baisiais ugnies demonais ar panašiomis pabaisomis. Atrodo, jog ši idėja nebuvo nepastebėta ir žaidimų kūrėjų – juk siužetas jau kaip ir yra, teliko sukurti įspūdingas aplinkas ir kovos mechaniką. O kas nepagailės tokiam projektui nemažos sumelės pinigų? Be abejo, kad EA! Susipažinkite su nauju EA kūriniu – Dante's Inferno jau atvyko!

Visų pirma, norėčiau kiek pakalbėti apie gan greitai pasirodysiančius žaidimus. Mane nustebino tokia gan netradicinė EA taktika – negi jie tikisi, kad žmonės laukiantys God Of War 3 netekę kantrybės persimes ant Dante's Inferno? Juk God Of War serija jau yra seniai užsitarnavusi gerą vardą, todėl kurių galų PS3 turėtojai turėtų ją išduoti? Be abejo, jog atsiras tokių, kurie nepagailės apie pusantro šimto litukų ir nė velnio nesigailės. Visgi, EA vietoj žaidimą būčiau pradžioje išleidęs tik ant X360, o galbūt net palikęs jį šios konsolės ekskliuzyvu. Na, užteks apie tai. Turbūt jus labiausiai domina, ar Dante's Inferno yra lygiavertis konkurentas tokioms žaidimų serijoms kaip ta pati God Of War ar Devil May Cry? Pabandysiu nupiešti, kaip įmanoma aiškesnį paveikslą, ko galima tikėtis iš Dante's Inferno.

Kaip ir buvo galima tikėtis, Dante's Inferno nėra tiksli „Dieviškosios komedijos“ interpretacija. Žaidime tapsime jaunu kryžiuočiu Dante, kuris nusivilia karu bei grįžta pas savo mylimąją Beatričę, gyvenančią Florencijoje. Atvykęs jis pamato sugriautus Beatričės namus bei jos lavoną šalia. Lyg to nebūtų gana, Liuciferis tiesiai iš po Dantės nosies nusitempia jo mylimosios sielą tiesiai į pragarą. Be abejo Dantė, nenorėdamas Beatričės prarasti amžiams, vejasi velnią per pragaro labirintus, kuriuose susiduria su savo padarytomis nuodėmėmis. Tik įveikdamas pakeliui sutiktus pavojus, išvengdamas kliūčių Dantė galės išgelbėti savo mylimąją. Būtent noras kuo greičiau surasti Beatričę ir yra pagrindinė žaidimo varomoji jėga. Bene labiausiai į siužetą įtraukia įspūdingi vaizdo intarpai, kuriuose pristatomos anksčiau Dantės padarytos nuodėmės. Intarpus stebėti verta, nes taip pagaunamas dar didesnis „kablys“ bei pailsima nuo nuolatinio veiksmo ir kovų su priešais.

Žaidžiant nebus akimirkos, kada galėtumėte atsikvėpti – pragaro išperos lys iš kiekvieno kampo, todėl pulteliu teks dirbti intensyviai. Priešų kovos sugebėjimai tikrai skiriasi: su minionais nebus jokio vargo, o štai su kitais demonais, turinčiais milžiniškus ir mirtinus ginklus teks kovoti atsargiau – bet kaip spaudydami mygtukus jų tikrai nenugalėsite. Bosų žaidime bus išties nemažai, nors Dantė naudodamas savo kovos gabumus su jais kovos iki pat pabaigos. Be abejo ta pabaiga bus demono mirtis... Kalbant apie sudėtingumą, tai norėčiau paminėti, kad jei jums svarbiausia yra istorija, tuomet rekomenduočiau žaisti Classic sudėtingumo lygiu – žaidimas tikrai neprailgs ir padovanos malonių ir smagių akimirkų. Zealot sudėtingumas yra skirtas žaidėjams labiau mėgstantiems iššūkius – Dante's Inferno taps žymiai sudėtingesnis. Na, o Hellish pavadinimas kalba pats už save – šiuo sudėtingumu gali žaisti tik tokių žaidimų fanai ir profesionalai, itin gerai įvaldę pultelio subtilybes.  

Žmonės, anksčiau žaidę hack n slash tipo žaidimus, su Dante's Inferno kovos mechanika turėtų apsiprasti gan greitai. Dantė su savimi nešiojasi milžinišką dalgį, su kuriuo gali atlikti tiek silpnas, tiek stiprias atakas. Taip pat mūsų valdomas veikėjas gali atlikti ir specialias atakas – paspaudus tam tikrą mygtuką Beatričės kryžius iššaus keletą galingų energijos spjūvių. Jei mėgstate naudoti vien stiprius smūgius, tuomet nužudžius keletą demonų vertėtų pasiimti jų sielas – už jas žaidimo eigoje atrakinsite naujas specialias atakas. Nuo sielų rinkimo priklausys tai, ar būsite priskiriamas Šventųjų ar Bedievių pusei. Kiekviena pusė turės savo kovos veiksmus, kuriuos atrakinsite žaidimo eigoje. Tik nuo paties žaidėjo priklausys, kuriai pusei jis nori priklausyti bei kokias nori atrakinti atakas. Vienu metu galima kelti tiek Šventųjų, tiek Bedievių pusės lygius, todėl atsirakinti visas naujas savybes nebus jokių problemų, tiesiog reikės labiau paplušėti bekovojant su demonais ir kitomis pragaro išperomis. Bežaidžiant teks susipažinti ir „artimiau pabendrauti“ su tokiais žinomais veikėjais kaip Poncijus Pilotas, Kleopatra, Markas Antonijus ar pats pragaro karalius Liuciferis – su jais liūdna tikrai nebus. Kad kova būtų lengvesnė siūlyčiau rinkti įvairius niekučius – už juos galima įsigyti naujų burtų ar išmokti naujas kovos technikas.

Dante's Inferno tikrai nėra prastas žaidimas. Galėčiau teigti, jog jis net yra labai geras, bet mano akys yra nuolatos atsuktos į God Of War 3 – jeigu jis neparodys to, ką žadėjo jo kūrėjai, tai dauguma žaidėjų ir liks prie Dante's Inferno. Tuo tarpu X360 savininkams tai bus tarsi išsigelbėjimas po gan ilgos tylos hack n slash žanre, kurią kažkiek numalšino Bayonetta, o galutinai užčiaupė šis EA kūrinys. Dante's Inferno – smagus vakaro praleidimo būdas pragare, tarp galybės demonų ir pabaisų, kurios bando visaip mums užkirsti kelią pas savo valdovą. Išbandyti verta! Galimas šalutinis poveikis – noras intensyviai pjauti žolę su dalgiu. EA dėl to atsakomybės neprisiima, todėl būkite atsargūs!