Per savo jau antrą dešimtmetį trunkančią gamer‘io karjerą regėjau visko. Šaudyklės, lenktynės, veiksmas, nuotykiai, sportas ar strategija – kiekvienas žanras tam tikru momentu buvo mano mėgiamiausias. Kodėl neapsistojau ties vienu – paaiškinti sunku, greičiausiai tam įtakos turėjo nuolat besikeičianti rinka, formuodama žaidėjų skonį. Paklaustas apie savo favoritus, nė nemirksėdamas galiu išvardinti po vieną ar kelis tam tikro žanro atstovus. Lygiai taip pat lengvai galiu pasakyti ir kas man juose nepatiko bei ką kūrėjams patarčiau pataisyti – automatiškai iškyla klausimas: jei tos klaidos būtų ištaisytos ar tas žaidimas, hmm, būtų tobulas?

Nė pats nežinau, ką atsakyti. Teoriškai jis tikrai turėtų būti tobulas, o praktiškai? Juk vietos tobulėti visada yra kur! Manau, jog čia neapsieisime bet konkrečių pavyzdžių. Paimkime, kad ir tą patį Grand Theft Auto: San Andreas. Žaidimo pasaulis yra milžiniškas, vien jį apžiūrėti užima begalę laiko, o kur dar veikla jame? Aišku, gaila, jog didžiąją dalį veiklos sudarė visokių niekučių rinkimas, bet tai buvo pakenčiama vien dėl to, jog buvo galima dar labiau ištyrinėti žaidimo pasaulį. Daugelis skundėsi, jog žaidimas yra per daug Sims‘iškas – juk GTA turėtų būti orientuotas į veiksmą, o ne į veikėjo tobulinimą. Gerai pagalvojus šiame argumente yra nemažai tiesos – visas tas maitinimasis, kūno tobulinimas, drabužių ir aksesuarų pirkimas tikrai atrodo nelabai į temą. Kitą vertus, jei visko būtų mažiau, Rockstar sulauktų skundų, jog žaidime paprasčiausiai nėra ką veikti – aukso vidurio tokiuose dalykuose niekada nebuvo ir nebus, nepatenkintų visą laiką atsiras.

Tad jeigu nepatenkintų visą laiką bus, tai gal ir neįmanoma sukurti tobulo žaidimo? Žaidimas gali būti tobulas, bet tikrai ne visiems taip atrodys. Tarkim man tobuli atrodo tie žaidimai, kuriuose viskas yra realu, nėra jokių fantastinių blasterių ar mutavusių teletabių. Dar riebų pliusą dedu tiems, kuriuose atspindimi realybėje atsitikę įvykiai ar su tam tikru laikotarpiu siejami žaidimai. Juk tai kaip istorijos pamoka! Vėl į pagalbą pasitelksiu pavyzdį. Tai Assassin‘s Creed II ir toliau sekę AC serijos žaidimai. Atsidūrus Renesanso laikų Italijoje įsižiojau – būtent taip aš viską ir įsivaizdavau, o čia dar galiu ir pajusti! Visa ta atmosfera, architektūra bei aplinkos veikia kaip laiko mašina. Visgi ne tik tai išskiria AC iš kitų žaidimų. Svarbiausia, jog Ubisoft sugebėjo į žaidimo pasaulį sukišti įvairią veiklą, kuri čia tikrai neapsiriboja įvairių statulėlių ir pan. rinkimu. Užsiimant papildomais darbais AC tu supranti, jog jie turi prasmę – atliekant juos keičiasi ne tik personažas, bet ir visas žaidimo pasaulis. Investavimas, savo vilos tobulinimas, naujų amatininkų įkurdinimas – tai tik maža dalis tos veiklos, kuri neša pelną bei kuria smagu užsiimti AC serijos žaidimuose.

Dar vienas požymis, kuriuo turėtų pasižymėti tobulas žaidimas pagal mano įgeidžius, tai yra įdomus laikotarpis. Antrojo pasaulinio karo žaidimai jau įkyrėjo iki gyvo kaulo – n kartų atsidūrėme Omaha paplūdimyje, kovojome per D-Day ar kėlėme vėliavą ant Reichstago. AC, nors ir viena iš geriausių žaistų serijų, bet su laikotarpiu mano atžvilgiu prašovė – nesu Renesanso megėjas. Kol kas iš visų žaistų žaidimų labiausiai patiko Red Dead Redemption – niekada negalvojau, kad man patiks kaubojų laikai! Laisvės pojūtis užsilipus ant uolų, matytų Marlboro reklamose, užgniaužia kvapą. O dar jeigu pasitinki saulę, girdėdamas tik savo arklio prunkštimą bei matydamas tolumoje lankstančias stirnas. Super! Bene geriausiai buvo perteiktas naujų išradimų pasirodymas tame laikotarpyje – pamatome, kaip žmonės pradeda naudotis telefonu, modernesniais ginklais, automobiliais ar traukiniais. Tikrai norėčiau dar kartą sugrįžti į tokį pasaulį!

Ne ką mažiau yra svarbi istorija. Labiausiai kabinančios siužetinės linijos yra tos, kuriuose kūrėjai savaip interpretuoja tam tikras iki šiol neišaiškintas paslaptis. Puikus to pavyzdys būtų Uncharted serija. Eldorado paieška bei bandymai išsiaiškinti, kas nutiko Marko Polo ekspedicijai – dėl šių dalykų vieningos nuomonės nėra iki šiol. Naughty Dog pateikia savo versijas, kurios yra žiauriai kabinančios. Nuolatinis veiksmas, noras sužinoti, kas slepiasi už kito posūkio bei įspūdingi siužeto vingiai, pagardinti kandžiu humoru – viskas, ko reikia tobulam siužetui.

Net kraujas užverda, kai pagalvoju apie galimybę, jog kada nors toks žaidimas galėtų išvysti dienos šviesą. Visgi, tai labai labai menka tikimybė. Tokio žaidimo kūrimas greičiausiai užtruktų dar ilgiau negu Duke Nukem – o iki to laiko nuomonė juk gali pasikeisti ar ne? Nors... Abejoju, ar atsirastų žmogus, kuris nenorėtų išbandyti žaidimo, kur pasaulis yra tokio dydžio kaip GTA:SA, įdomios veiklos yra tiek, kiek Assassin‘s Creed, veiksmas vyksta tuo pačiu laiku kaip ir Red Dead Redemption, o siužetas yra toks prikaustantis kaip Uncharted serijos. O kokio žanro tai turėtų būti žaidimas? Hmm, manau, jog čia leisčiau kūrėjams nustebinti mane. Psst... Geriausia, jog tai būtų nuotykių ir veiksmo mišinukas. Ačiū už dėmesį!