Pasibaigusios paskaitos, staigus užbėgimas į parduotuvę pasiimti kelis skystos duonos butelaičius bei išsidrėbimas prie kompiuterio – taip, tai ženklai žymintys, jog atėjo ilgai lauktas savaitgalis! Norint kažkiek įprasminti savo „beveik gulėjimą“ prie kompo  reiktų išbandyti kažką naujo: juk rudens žaidimų sezonas kaip tik prasidėjo. Kadangi šiuo metu su PS3 esu užsiėmęs ties savo vairavimo įgūdžių kėlimu (NFS: Shift), reikėjo kokios nors šaudyklės. Ir kaip tyčia visai neseniai pasirodė toks bent man asmeniškai susidomėjimo visiškai nekėlęs dalykas kaip Rage. Jau prieš n metų sklandė kalbos, kad jis bus pats nerealiausias, pats įspūdingiausias ir visoks –iausias, tik kad vis išleidimo data buvo nukeliama į priekį. Po kelių nukėlimų į tokius produktus nustoji žiūrėti rimtai – šitas buvo ne išimtis. Visgi pirmosios apžvalgos privertė vėl atkreipti dėmesį į Rage. Negi jis tikrai toks geras kaip visur skelbiama? Taigi prie viršuj minėtų savaitgalį žyminčių pranašiškų ženklų prisidėjo ir dar vienas – taip, supratote teisingai: tuoj prasidės patikrinimas, ar Rage vertas pakliūti į „must try“ žaidimų sąrašą!

Pradėkim nuo to, kuo gi galėtų sužavėti šis id Software blynas. Visų pirma, tai atmosfera. Jau kuris laikas rinkoje nematyti nei girdėti apie post-apokaliptinę tematiką – būtent Rage ir turėtų priminti, kaip gi atrodo pasaulis po katastrofų. Turbūt daugeliui iškart į galvą ateina milžiniškos ir tuščios erdves, kur nuo vieno objekto iki kito tenka nuobodžiai lėkti valandų valandas. Laimei, čia tokios problemos nėra: kraštovaizdžiai yra itin skirtingi, norisi ištyrinėti kiekvieną kampelį, kur nežinia kas gali slėptis. Prie greitesnių kelionių prisideda ir transporto priemonės, apie kurias papasakosiu kiek vėliau. Visgi bent man klaidžiojimas po pasaulį nebuvo nuobodus: tuštumo dvasia čia perteikta itin gerai, slegia tikrai ne per daug, o ir įtampa jaučiama nuolat, nes nežinia, kas tyko už sekančio posūkio. Dėl įtampos stebėtis tikrai nereikėtų, užtenka pažiūrėti, kas kūrė Rage - juk tai id Software! Negi neprisimenate, kaip drebėjo kinkos žaidžiant Doom ar Wolfenstein žaidimus?

Žaidimo priešistorė yra paprasta kaip du kart du: pasaulis buvo vos nesunaikintas milžiniško asteroido, o mes išlendame iš pogrindžio slėptuvės – viskas kažkiek panašu į Fallout ar ne? Ir išlindus visa košė tik prasideda. Dar besimarkstant nuo pirmųjų saulės spindulių mus iškart pradeda pulti neaiškaus plauko banditėliai ir įvairūs mutantai – dabar pasaulis tikrai nėra tokia taiki ir maloni vieta kaip buvo anksčiau. Daugelis sutiktų gyvybės formų bus nusiteikusios prieš mus ir be jokių ceremonijų bandys užmušti, pagrobti ar dar kitaip pakenkti. Tai ir bus bene svarbiausias žaidimo tikslas: privalėsime išsiaiškinti, kodėl taip yra. Atrodytų, jog Lotynų Amerikos serialų madų tendencijos id Software išties patiko... Laimei, daugiau tokių pavadinkime „mažučių nesusipratimų“ žaidime nėra.

Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo maišyti žanrus. Prie kai kurių jau dauguma priprato ir neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip (pvz. FPS+RPG), bet kiti tik pamažu skinasi kelius į žaidėjus širdis. FPS + lenktynės tik vienas iš tokių, kurie dar nespėjo prigyti. Rage tam tikrai nepadės – žaidimas yra labiau FPS, o transportas bei jo tobulinimas yra tik šiaip 4 fun. Aišku yra su tuo susijusių misijų, bet jos yra gan primityvios ir trumpos. Nors kai pabosta šaudytis niekas neuždraus prasinešti per  žaidimo pasaulį su milžiniškais bagiais ar storų šarvų sluoksnių padengta technika, kurioje galimybių naikinti tikrai netrūksta – raketos tam tikrai padės! O kur dar galimybė šokinėti per tarpeklius ar rampas – tai tikrai praskaidrina nuotaiką nuo šaudymo ar aplinkų tyrinėjimo!

Prie Rage stipriųjų pusių vertėtų paminėti ir dirbtinį intelektą. Id Software čia padirbėjo iš peties: banditai nuolat stengiasi išnaudoti savo pranašumą bei praradę jį pakrinka ir bėga slėptis už artimiausios priedangos.  Panašiai yra ir su mutantais: pataikius į tam tikrą jų kūno vietą, jie stengiasi kaip labiau ją apsaugoti, bet vistiek pamažu slenka link mūsų. Įvairovę dar labiau padidina skirtinga priešų elgsena: vieni prie jūsų bėga zigzagais, kiti slenka pamažu naudodamiesi priedanga, o treti lekia tiesiai lyg būtų visiški besmegeniai. Booom! Ginklai žaidime atrodo galingi, nors greičiausiai taip yra dėl jų skleidžiamo garso. Daug kas priklauso ir nuo to, kokiu stiliumi šaudysite: pleškinti non-stop į vieną taikinį tikrai nepatarčiau, nes nemažai kulkų skries pro šalį ir priešas jus lengvai pasieks. Tuo tarpu šaudant ramiai, po kelias kulkas, tokių problemų kilti neturėtų. Aišku, tai galioja ne visiems ginklams ir priešams. Būtent skirtingų ginklų kombinavimas prieš įvairių tipų priešus yra vienas iš didžiausių Rage teikiamų malonumų. O kur dar galimybė patiems kurti naujus ginklus ir amuniciją – tereikia turėti atitinkamų medžiagų bei schemų ir vualia!

Dar vienas iš daugumos Rage pliusų yra tas, jog žaidime aplinkos yra itin skirtingos. Kuo toliau progresuojant žaidime priešai tampa vis baisesni, nors didžiąja dalimi prie to prisideda aplinkos. Tuomet tikrai juntama, jog čia Doom ir Quake kūrėjų darbas. Milžiniški surūdiję miestai, banditų irštvos, apgriuvę pastatai ar paprasčiausi geležinkelio bėgiai – viskas čia atrodo vietoje ir tinkamai. Ypač įstringa pakeliui sutikti veikėjai: atsiskyrėlis mokslininkas užsidaręs savo metalinėje lindynėje, vedėjas, kuris veda laidą apie žudymą dėl pramogos. Taip pat pasitaiko ir tokių veikėjų, kuriuos atsimeni vien dėl jų turimų aksesuarų: Subway miesto lyderis, turintis tatuiruotę ant galvos, pirmasis mūsų sutiktas žmogus su įspūdingais blizgiais akiniais – būtent dėl tokių smulkmenų juos sunku pamiršti per visą žaidimo eigą. Be abejo yra ir daugiau tokių, bet išvardinau tuos, kurie man labiausiai įstrigo. Labiausiai gaila dėl istorijos – ji ir jos išdėstymas žudo. Norint pereiti visą žaidimą tereikės atlikti kelis „blokus“ užduočių, kurios viena nuo kitos mažai kuo skiriasi. Perėjus žaidimą taip ir nesupranti, ar jis tau patiko, ar ne –sėdi be jokių emocijų ir stebi į vieną tašką. Smagu, kad nors įvairių papildomų užduočių ir mini žaidimų Rage netrūksta – būtent jie ir prailgina visą perėjimo laiką bei suteikia dar kelis lašus gerų emocijų.

Rage dar kartą įrodo, kokius kokybiškus žaidimus gali ir moka kurti id Software studija. Įspūdingos aplinkos, smagus gameplay‘us, nuolat jaučiama įtampa – visa tai turi ir Rage. Visgi Rage tikrai nepavadinčiau perversmą padariusia šaudykle. Nors žaidimas ir pasižymi puikiu valdymu bei smagiais ginklais, bet visgi norėtųsi stipresnės istorijos – kaip jau minėjau, perėjus žaidimą nelieka jokių emocijų, tik tuštuma. Taipogi erzina pasikartojančios misijos: maždaug priėjus žaidimo vidurį, jis nebeturi nieko daugiau ką pasiūlyti. Viskas tiesiog atrodo matyta ir išbandyta bei tampa kiek monotoniška. Nepaisant to, Rage yra tikrai nebloga šaudyklė – greita žaidimo mechanika, protingi priešai, smagūs pasivažinėjimai po žaidimo pasaulį – tai puiki pradžia į rudeninį žaidimų sezoną!