Sveiki visi, Gamesnation.lt skaitytojai! Šį kartą ketinu apžvelgti Need for Speed: The Run.  Apžvalgą derėtų pradėti kertiniu klausimu: kur dingo tie laikai, kai galėdavai ramia širdele laukti Kalėdų, neabejodamas, kad neturkus EA išleis nepakartojamą lenktynių žaidimą, ir tu juo mėgausiesi ilgais ir šaltais žiemos vakarais? Kas aplamai nutiko Need for Speed serijoms? Negi kūrėjai išsisėmė?  Visi tikriausiai sutinkate, kad tokie žaidimai, kaip Underground, Most Wanted ar Carbon yra aukščiausios klasės lenktynių žaidimai, jei dar neįėję, tai ateityje tikrai įeisiantys į istoriją. Kad ir kaip bebūtų gaila, nė vieno iš šių komplimentų negalėtume pasakyti paskutiniesiems Need for Speed serijos leidiniams, ypač The Run.

Niekas negali tiksliai pasakyti, kodėl EA sulaužė tradiciją leisti Need for Speed serijos leidinius kartą į metus. Tačiau visi "patyliukais" šnabždasi, jog viskas daroma iš finansinių sumetimų. Vien 2010 metais Need for Speed serija pasipildė dvejais naujais žaidimas.  Lengva suprasti, kad kiekybė beveik visada atsiliepia kokybei ir tai daug ką pasako apie Need for Speed: The Run. NFS serijos žaidimuose spėjome pabuvoti įvairiausiose rolėse - nuo naujoko, turinčio įrodyti savo vertę, iki policininko. Need for Speed: The Run žaidime įsikūnijame į lošėją (kuris be visa ko pasirodo esąs ir puikus vairuotojas), vyrukui vardu Mob'as skolingą apvalią sumelę.  Kaip jau supratote, tikslas vienas - atiduoti skolą. Kaip tai padaryti? Dalyvauti nelegaliose lenktynėse visose Jungtinėse Amerikos Valstijose.  Nuo New York'o iki paties San Francisco. Vien dalyvauti neužteks, lenktynes reikės laimėti. Tik tokiu būdu gausite pinigus ir galėsite atiduoti skolą.

Paskaičius žaidimo siužeto apibūdinimą, viskas atrodo lyg ir neblogai. 3000 mylių per visą Ameriką, 250 konkurentų,  besivaržančių tarpusavyje.  Tačiau svarbu ne vien gera idėja, bet ir šaunus jos įgyvendinimas.  Mano nuomone, būtent šioje vietoje ir suklupo EA komanda.

Single player rėžimas atitinka pavadinimą - The Run. Jis trunka, geriausiu atveju, dvi valandas. Matematikos ir geografijos entuziastai iš karto pasibaisės logikos trūkumu. 3000 mylių per 2 valandas? Su automobiliu? Tai reiškia, kad reikėtų važiuoti maždaug  1500 mylių per valandą greičiu. Nei realybėje, nei žaidime nė vienas automobilis neišvysto tokio greičio, o skersai pervažiuoti Jungtines Amerikos  Valstijas, net ir reaktyviniais greičiais, užtruktų daugiau nei 2 paras. Tikriausiai bandydami gelbėti situaciją, kūrėjai sukarpė kelionę į atskiras atkarpas, užduotis. O tarp šių sukarpymų sudėliojo velniškai ilgą laukimą, kol užsikraus trasa, sugadinantį žaidimo malonumą ir išsklaidantį visą romantiką. Kiekvienoje atkarpoje jūsų laukia užduotis, tokia kaip "aplenk 10 automobilių'', "pagerink laiko rekordą" ir t. t. Šioje vietoje taip pat galima iškelti loginį klausimą, kodėl kitos mašinos gerokai jus aplenkė ir dabar jums tenka jas vytis, jei visi pradėjote viename taške, vienu laiku?

Loginis aspektas eina blogyn ir tik blogyn. Štai jums perliukas - sustokite degalinėje ir galėsite savo automobilį pasikeisti į bet kurį kitą turimą garaže. Kaip tie automobiliai atsirado kolonėlėje? Ir kodėl tada jų negalima pakeisti tarp misijų? Žaidžiant šį žaidimą taip pat pravartu turėti ekstrasenso sugebėjimų. Žaidimas pataria, kaip tinkamai pasirinkti automobilį kiekvienai trasai. Trasoms su daug posūkių - gerai valdomą ir stabilų, trasoms su ilgomis tiesiosiomis - lenktyninį automobilį ir t.t. Bet kokia gi ta trasa bus, nėra atskleidžiama. Žaidėjas tai turi atspėti, arba pasinaudoti, mano jau minėtomis, ekstrasensinėmis galiomis.  Tačiau net jei ir galėtume atsižvelgti į trasos ypatumus ir pasirinkti automobilį, naudos iš to būtų nedaug. Pasirinkimą tenka daryti iš siauro rato, kuriame yra vien tiuninguoti gatvės lenktynių automobiliai. Jei reiktų labiau apibūdinti automobilius, kaip visumą, tai būtų galima paminėti, jog jie yra sunkiai suvaldomi (išsukti net ir menkiausią posūkį nenulėkus nuo kelio yra labai sudėtinga), visų jų spidometrai rodo maždaug penkiasdešimčia mylių per valandą didesnį greitį nei jis yra iš tikrųjų, vertinant pagal vaizdą matomą pro priekinį langą. Automobiliuose įmontuota "superinė" nitro įranga, kuri suteiks jums papildomą galią maždaug dviejų sekundžių laiko tarpsniui. Susumavus visus šios faktus apie automobilius, gauname labai sudėtingą ir nemalonų vairavimą žaidimo metu. Nesvarbu ar žaisite su klaviatūra, ar su žaidimo vairu- situacija nuo to nepagerės.  Avarijos, ar susidūrimai su kitais automobiliais (už kuriuos galite gauti papildomų taškų) yra neišvengiami. Įpuolęs į sieną ar varžovo bagažinę - nesikrimskite ir nepamirškite jog turite keletą galimybių atsukti laiką atgal, tokių kaip žaidimuose Dirt, Grid ar Forza. Tiesa čia laiko atsukimo funkcija kiek kitokia, jūs negalite pasirinkti taško, nuo kurio norėtumėte iš naujo pradėti važiuoti, nes žaidimas tiesiog atmeta jus atgal į paskutinį "checkpoint'ą".

Kai pereisite The Run single player rėžimą, galite pasirinkti multiplayer rėžimą ir bandyti aplenkti savo draugus. Suteikiama galimybė varžytis dėl geriausio tam tikro žemėlapio laiko. Tai labai patogu, nes visiems norintiems varžytis tarpusavyje, nebūtina važiuoti vienu metu. Žinoma yra ir pasirinkimas visiems lėkti vienu metu, vienoje trasoje. Šiame rėžime reikalai nepagerėja, lyginant su single player rėžimu. Vienintelis pliusas, jog nuo šiol ne vien jūs, bet ir jūsų oponentai turės tvarkytis su nepakenčiamu automobilio valdymu.

Apžvelgėme praktiškai visą žaidimą, tačiau gerų žodžių ištarta išties nedaug. Jei reikėtų paminėti pliusus, pirmiausiai tai būtų grafika. Ji išties įspūdinga. Automobilių ir aplinkos detalumas stulbinantis, viskas atrodo gražiai ir realistiškai. Tikriausiai tai ir nulemia ganėtinai ilgą ir išdarkantį žaidimą žemėlapių užkrovimo laiką. Paminėjimo taip pat vertas garso takelis. Muzika jame yra iš ties gera bei įvairių stilių, tad kiekvienas ras kažką mielo širdžiai. Kaip bebūtų gaila, štai čia ir baigiasi žaidimo pliusai.

Apibendrinant, galima drąsiai teigti, kad Need for Speed: The Run nėra sėkmingas EA kūrinys ir tikrai nepuošia Need for Speed serijos. Single player rėžimas yra per trumpas ir neįdomus, tad vienintelis dalykas, dėl kurio verta įsigyti žaidimą, tai didžiulis noras pasivaržyti su draugais multiplayer rėžime. Jei neturite tokio noro (arba draugų), pataupykite pinigus sekančiam Need for Speed serijos leidiniui, kuris atsižvelgiant į tendencijas turėtų pasirodyti gana greitai, ir tikėkitės,  jog jis bus kur labiau pavykęs EA darbas.