Į smėlio dėžės žanrą visada žiūriu per padidinamąjį stiklą. Pagrindiniai kriterijai renkantis tokio stiliaus žaidimą yra realistiškumas, pasaulio gyvumas, siūloma aktyvi veikla ir įdomumas blūdinant po aplinkas. Kaip jau galima suprasti, tarp mano favoritų yra tokie žaidimai, kaip Red Dead Redemption, Assassin‘s Creed ar GTA. Turbūt daugeliui pasirodytų keista, bet prie tokių priskirčiau ir Infamous. Kodėl? Juk jis yra fantastinis, eilinis žaidimas, kur tenka valdyti n-tajį visoje istorijoje superherojų! Atrodytų eilinis bandymas užkariauti pasaulį, pasinaudojant gan neblogai anksčiau veikusia super didvyrių formule. Bet...

Bet žaidimas įtraukia nuo pat pirmos misijos! Pasaulis kažkuo panašus į Assassin‘s Creed tik šių laikų mieste, kuris spinduliuoja gyvybe kiekviename žingsnyje. Užduotys, kur pabaiga priklauso nuo žaidėjo, dar labiau padidina išliekamumo vertę. Negana to, nuo pasirinkimų priklauso, kokios galios bus atrakintos  - dar ir dabar tebeverda ginčai, kurios iš jų yra geresnės ir naudingesnės. Visgi pasitaikė ir nemalonių dalykų: valdymas tikrai nebuvo vienas iš tobuliausiųjų, žaisti reikėjo sukandus dantis, nors priprasti nebuvo gan sunkoka. Grafika irgi buvo ne saldainiukas, bet praėjo gan nemažai laiko ir pasirodė antroji Infamous dalis: ko mes iš jos tikimės? Be abejo tokio paties gero žaidimo su ištaisytomis klaidomis bei keliomis smagiomis naujovėmis.

Ir tikrai – Infamous 2 tikrai duoda į kaulus savo pirmtakui. Iš pirmo žvilgsnio iškart krenta grafika – čia ji žymiai patobulėjusi, visos animacijos apšlifuotos, nebematyti kampuotų pastatų ar per mažai detalizuotų veidų. O geriausia tai, jog išliko tas pats komiksams būdingas stilius. Juk būtent dėl jo ir traukė pirmoji žaidimo dalis. Be abejo išliko ir komiksų stiliaus intarpai, kurie dar labiau sustiprina įspūdį apie pagerėjusią žaidimo grafiką. Infamous 2 pagal grafiką tikrai nenusileidžia Halo 3 ar Gears Of War 2. Turbūt iškilo klausimas, kodėl palyginau tokį naują žaidimą palyginau su tokiomis senienomis? Atsakymas paprastas: palyginus kompanijų dydžius bei galimybes iškart aišku, jog Sucker Punch padarė milžinišką darbą nenusileisdama tokiam gigantui kaip Epic Games ir Microsoft tandemas.

Dabar grįžkim prie paties žaidimo. Po pirmosios dalies įvykių Cole‘as turi keliauti į pietus, į Naująjį Marais‘ą tam, kad susitiktų su tikruoju Ray Sphere kūrėju, kuris išmokytų Cole‘ą, kaip dar geriau panaudoti savo galias prieš dar didesnį priešą už Kessler. Kaip ir komiksuose, pagal kuriuos yra kuriami Infamous žaidimai, taip ir žaidime viskas sukasi blogąja linkme – Cole‘as privalo improvizuoti bei nutarti, kas bus geriau jam pačiam bei aplinkiniams žmonėms. Antrojoje žaidimo dalyje jam padeda du kompanionai: valstybės agentas, paskirtas prižiūrėti pagr. žaidimo herojų bei itin į barnius linkusi naujojo miesto gyventoja, kuri padeda Cole‘ui vien tam, kad atkeršytų ją apgavusiems žmonėms. Už pagalbą Cole‘as nelieka skolingas: jis gali jiems suteikti tam tikrų savybių ar galių, kurios dar labiau palengvintų gyvenimą. Be to, žaidėjams teks susidurti ir su Reverend Bertrand – religinio kulto lyderiu, kuris nori užimti miestą pasinaudodamas Cole‘o galiomis bei sugebėjimais. Smagu, jog žaidimo kūrėjai nutarė neišradinėti dviračio bei toliau rėmėsi komiksu – juk būtent dėl jo ir atsirado Infamous!

Santykis tarp gėrio ir blogio antrojoje dalyje jaučiamas dar labiau. Žaidėjo veiksmus bei elgesį bandys paveikti dvi gėrio ir blogio metaforos Nix ir Kuo: vienas bandys priversti pasukti į blogio pusę, o kitas – į gėrio. Kaip ir pirmojoje dalyje, taip ir čia, nuo to, kokį kelią pasirinks žaidėjas, priklausys, kokias galias jis gaus. Gaila, bet norint išbandyti visas galias žaidimą reikės pereiti mažiausiai du kartus: būnant blogio pusėje apie gerųjų galių gavimą galite pamiršti. Tas pats galioja ir būnant gėrio pusėje.

Viena iš stipriausių žaidimo pusių – skirtingi bei patrauklūs veikėjai. Būtent tokie yra aukščiau minėti Nix ir Kuo. Pats Cole‘as nėra kažkuo įspūdingas, galima sakyti, jog jis yra nuobodokas kaip ir kiti priešai. Visgi kuo toliau, tuo viskas darosi įdomiau. Žaidimo eigoje sutiksime ledinius monstrus, pažeistas sielas ir net milžiniškus vabzdžius, kurie bandys nudėti ar suėsti Cole‘ą. Bosų kovos taipogi yra vienos įspūdingesnių: teks kovoti su dangoraižio dydžio žmonėmis ar vabzdžiais, kurie prilygtų nedideliam kalnui! Dar vienas patikęs dalykas žaidime – humoras bei parodijos. Puikiai galima atpažinti momentus iš tokių žaidimų kaip LittleBigPlanet, Assassin‘s Creed ar Ratchet and Clank. Super!

Kaip jau minėjau, tokio tipo žaidimams svarbiausia gyvybiškumas ir kuo daugiau skirtingos veiklos, kuria galima būtų užsiimti nevykdant pagrindinių misijų. Infamous 2 tai puikiai išpildo. Pagrindinei istorijai pereiti turėtų užtekti apie 20 valandų, bet, laimei, tai dar tikrai ne pabaiga. Nuo pirmosios dalies išliko šalutinės misijos, kur mums tenka atlaisvinti tam tikras teritorijas nuo priešų. Tų misijų tipų yra tikrai nemažai, todėl monotonijos neturėtų būti. Nevertėtų pamiršti ir visokių renkamų daikčiukų – manau, jog tikri fanai turėtų surinkti juos visus! Jums to mažai? Jokių problemų – misijas čia galite kurti ir patys! Viskas labai paprasta: pradžioje sustatote priešus, vėliau nurodote, kas ir kaip turėtų vykti, bei trumpai aprašote misiją. Panašu į LittleBigPlanet ar ne?

Sucker Punch padarė būtent tai, ko ir tikėjausi iš jų – antrojoje dalyje ištaisytos visos klaidos bei elementai, kurie patiko labiausiai, čia yra išgryninti taip, kad teiktų dar didesnį malonumą žaidėjui. Aišku Infamous 2 metų žaidimu tikrai netaps, bet jis vis tiek yra vienas iš geresnių savo žanro atstovų, kurie pasirodė šiemet. Stilingai atrodantis ir skambantis, turintis gerą atmosferą bei smagias užduotis, kurios itin įtraukia – būtent toks yra Infamous 2. Rekomenduojame visiems PS3 turėtojams!